Opoka – primirštas ir dar neišnaudotas Lietuvos turtas

OpokaOpoka – uoliena, kurioje vyrauja amorfinis (opalinis) silicio dioksidas, pasižymintis aktyviomis hidraulinėmis savybėmis. Dėl šių savybių ji dažniausiai naudojama portlandcemenčio gamyboje – 10–15% opokos priedo suriša cementui kietėjant išsiskiriantį kalcio hidrooksidą į netirpų kalcio hidrosilikatą.

Vienintelis Lietuvoje opokos telkinys yra susijęs su viršutinės kreidos santonio aukšto nuogulomis. Daugiau nei prieš 40 metų, pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Šilutės rajone, buvo išžvalgytas Stoniškių opokos telkinys, susidedantis iš dviejų gretimų (700 m atstumu) sklypų. Žemaitkiemio sklypas buvo pradėtas eksploatuoti, tačiau nuo 1994 metų apleistas dėl bendro statybinių medžiagų poreikio nuosmukio. Šiame sklype iškasta tik 0,7 mln. t opokos. Likę ištekliai sudaro 15,9 mln. tonų. Be to, gretimame Stoniškių sklype yra 17,8 mln. tonų opokos. Žemaitkiemio sklypo išteklius galima padidinti šalia jo plytinčių prognozinių išteklių (24 mln. t) sąskaita. Išteklių prieaugis į gylį (žemiau -29 m abs. a. skaičiuotų išteklių pado iki aslojančio aleurolito) irgi galimas, tačiau dėl sudėtingesnių kasybos (ypač hidrogeologinių) sąlygų neperspektyvus.

Žemaitkiemio sklype dangos uolienų (smėlio, priemolio) storis kinta nuo 9 iki 14 m, o Stoniškių – nuo 14 iki 17 m, naudingas sluoksnis sudaro atitinkamai 21–25 ir 29–33 metrus. Telkinio kasybos sąlygos apskritai nėra sudėtingos, tačiau karjero nusausinimas reikalauja didesnių pastangų negu kituose Lietuvos karjeruose, nes naudingajame sluoksnyje besitalpinantis vanduo yra spūdinis (žvalgybos duomenimis, vanduo gręžinyje nusistovėdavo 1–2,5 m gylyje nuo žemės paviršiaus, o vietomis išsiliedavo per gręžinio žiotis).

Stoniškių telkinio naudingąjį sluoksnį sudaro nedėsningai besisluoksniuojančios opokos, karbonatinės opokos ir silicinio mergelio uolienos. Uolienos palyginti lengvos – jų tūrio svoris 1,74 t/m3. Pagrindiniai cheminės sudėties elementai ir technologiniai jų parametrai pateikiami lentelėje.

Stoniškių telkinio opoka daugiausiai buvo naudojama portlandcemenčio gamyboje kaip aktyvus hidraulinis priedas. Ji pakeitė iki tol iš Briansko srities (Rusija) importuojamą trepelą. Tačiau atlikti bandymai parodė, kad galimas daug platesnis opokos panaudojimas, gaminant pucolaninį portlandcementį, dekoratyvinį cementą, kalkių ir opokos rišamąją medžiagą, silikatines plytas, akytąjį betoną ir sintetinį volastonitą. Pastarojo paklausa pasaulyje sparčiai auga, tačiau opokos sintezavimo galimybes dar reikėtų tirti papildomai.

Opokos kompleksinio naudojimo techninis ekonominis įvertinimas leistų suvokti neišnaudotą šio telkinio potencialą, o jo atgaivinimas neabejotinai atneštų ekonominės, ekologinės ir socialinės naudos.

Lentelė. Cheminė Stoniškių telkinio naudingojo sluoksnio sudėtis

Uoliena

Vidutinės reikšmės, %, nuo–iki

SiO2

Al2O3

Fe2O3

CaO

MgO

SO3

hidraulinis aktyvumas

Opoka

63,5–73,2

1,0–2,1

0,3–1,0

6,0–17,3

0,4–0,5

0,2–0,4

165,0–226,1

Silicinis mergelis

24,6–57,4

1,9–4,2

1,3–2,6

17,8–37,3

0,6–1,4

0,0–1,3

148,7–305,4

Karbonatinė opoka

37,3–64,4

1,7–4,1

1,0–2,4

16,6–31,5

0,3–0,9

0,1–1,0

193,9–304,1

Lietuvos geologijos tarnybos informacija

Share This Post

Rašyti komentarą